M. Nagevičius: Tikiu Lietuvos sėkme kelyje į 100% tvarią ekonomiką

M. Nagevičius jau daugelį metų aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos tvarios energetikos politiką, tad puikiai išmano šios srities problematiką. Pasak Martyno, žiūrint iš politinės pusės, Europoje ir Lietuvoje visos žalios šviesos šiai transformacijai „jau įjungtos“ - politikai aktyviai šneka apie klimato kaitos mažinimą, kuriamos ekonominės bei politinės priemonės tai pasiekti, yra sukurta daug programų, tam vyriausybės skiria milijardus eurų.

Tačiau pažvelgus į realią statistiką, viskas iš tiesų vyksta kur kas lėčiau - Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro mažėja, tačiau ne taip sprčiai, kaip reikėtų. Jei mes norime tikrai pasiekti Net-Zero ekonomiką jau 2050 m., pokyčių tempai turėtų būti didesni.

M. Nagevičius teigiamai vertina Lietuvos galimybes pasiekti užsibrėžtų rezultatų, jis įsitikinęs, kad tvarią ekonomiką tikrai sukursime.

Kokie pagrindiniai sektoriai kelia daugiausiai problemų?

Visų pirma transportas, kuris visiškai nerodo žalėjimo procesų. Lietuvoje, pavyzdžiui, iškastinio kuro vartojimas tik auga. 80-90% viso žalinimo šiame sektoriuje kol kas atlieka biodegalai, tačiau jie turi labai ribotą apimtį. Tuo tarpu transporto elektrifikavimas dar kol kas jokio rimtesnio statistinio efekto nerodo.

Lietuvoje turime iki 10 tūkst. elektromobilių, o bendras automobilių skaičius šalyje siekia 1,5 mln. Todėl bendras rezultatas - kol kas ir toliau didėjantis naftos degalų vartojimas.

Pramonė - dar vienas sektorius, kuris turi daug iššūkių. Kai kurios pramoninės technologijos iš principo su dekarbonizacija labai sunkiai derinamos. Jei energetikai imliuose pramonės procesuose reikia pakeisti iškastinį kurą, finansiškai racionalių sprendimų kol kas nėra. Ateityje šią sritį galės gelbėti žaliasis vandenilis, bet kol kas juo paremtos technologijos dar vystomos.

Kur mums geriau sekasi? Pirmiausiai tai šilumos gamyba ir elektra. Čia Lietuva padarė didelę pažangą. Esame tarp ES lyderių šilumos gamyboje, praktiškai per 15 m. transformavome visą centralizuotą šilumos ūkį iš gamtinių dujų į biokurą. Galima sakyti, kad išsiveržėme iš ES autsaiderių į pirmūnus ir dabar su Švedija esame pirmose vietose pagal tai, kaip sugebame nevartojant iškastinio kuro pasigaminti daug šilumos.

Lietuvoje centralizuotas šilumos ūkis aprūpina apie pusę šalies pastatų, tad transformacija šioje srityje yra tikrai juntama, turime kuo pasigirti. O elektros tiekimo srityje ES kontekste esame silpni vidutiniokai, dar atsiliekame nuo vidurkio. Iš atsinaujinančių išteklių šiemet galbūt jau pasigaminsime iki 27% visos reikiamos elektros, o ES vidurkis jau viršija 33%.

Investuotojų vertinimu, perėjimas link žaliosios ekonomikos Europoje vyksta per lėtai. Ar tiesa, kad mūsų politikai mąsto trumpomis politinėmis kadencijomis, o ne strategiškai - keliais dešimtmečiais į priekį? Ar įmanoma pagreitinti politinius procesus?

Pernai dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusi energetinė krizė, staigiai pabrangusios energetikos kainos ir pigus kapitalas lyg ir sudarė įspūdį, kad pokyčiai turi ir gali vykti greičiau. Žinoma, buvo labai sunkūs metai žmonėms ir verslui, tačiau dėl brangios energetikos galimybės buvo didelės smarkiai transformacijai.

Dabar pažiūrėjus, ką Europa ir Lietuva pasiekė pernai - galėjome žymiai daugiau. Ir čia atsiliepė būtent lėta politikų reakcija - buvo daug deklaracijų, bet mažai darbų. ES neatlaikė išbandymo nesikišti į laisvą rinką ir pakilus energijos kainoms 2022 m. antroje pusėje, vyriausybės pradėjo intervencijas rinkoje.

Investuotojai, matydami vyriausybių norą kištis į energetikos sektoriaus pelnų dalybas, pradėjo abejoti saugumu investuoti ES viduje ir natūraliai savo žvilgsnius nukreipė į saugesnes rinkas, tas pačias JAV, kur vyriausybė atsisakė pagundos kištis į laisvosios rinkos procesus.

Lėtesnei Europai iš tiesų sunku spėti paskui greičiau sprendimus priimančias valstybes, tokias kaip JAV. Jos investuotojams sudaro geresnes sąlygas investuoti į tvarią energetiką ir susijusias sritis.

Geru pavyzdžiu gali būti pernai metų antroje pusėje JAV priimtas prezidento Joe Biden pasiūlytas infliacijos mažinimo aktas. Buvo skirtas milžiniškas kiekis pinigų pritraukti žalias investicijas į JAV ir tai padarė savo stiliumi - be didelės biurokratijos, greitai. Jei atitinki iš anksto pateiktus reikalavimus, čia pat gauni subsidiją - tau išrašomas čekis. Europa bandė reaguoti, bet kol tai vyko, investuotojai jau buvo nukreipę savo investicijas į JAV.

Šis Europos lėtumas nėra piktybinis, bet sprendimų priėmimo lėtumas Europoje dažnai veda į neviltį. Kas yra gerai? Tai bendra tendencija didinti aplinkosauginius taršos kaštus. Nuostolius, kuriuos verslas sukelia aplinkai, vyriausybės monetizuoja per tam tikrus taršos mokesčius, jau šiandien įtraukdamos juos į teršėjo sąskaitą. Jei tarša bus vis labiau apmokestinama, žaliosios technologijos taps greičiau konkurencingomis, nei laukinės ekonomikos sąlygomis. Tai yra pozityvus efektas.

Kaip vertinate pramonės ir žemės ūkio galimybes greičiau pereiti prie tvarios ekonomikos reikalavimų?

Kalbant apie pramonę - yra horizontalios sritys, kur galima pasiekti pakankamai greito efekto, pavyzdžiui, atsisakyti gamtinių dujų šildymui ar šaldymui, tai pakeičiant tvaria elektra, biokuru ar pan. Žinoma, pramonei reikia motyvacijos, paramos, nes dabar didelė subsidijų sritis eina gyventojams, ne pramonei. Tikimasi, kad pramonė lyg ir pati susitvarkys.

Yra sudėtingesnių pramonės sričių, kur gamtinių dujų taip paprastai nepakeisi. Čia padėti gali vandenilio technologijos, deja jos dar yra labai brangios ir ne tokios efektyvios. Natūralus atsakymas, kad dekarbonizacija šiose pramonės srityse ateis vėliau. Tai ypač liečia trąšų, cemento gamybą.

Žiūrint į 2050 m. perspektyvą reikia tikėtis, kad iki to laiko tikrai bus išvystytos pakankmai efektyvios technologijos, kurios padės dekarbonizuoti pramonę ženkliai ir greitai.

Dėl žemės ūkio - jau ir Lietuvoje gaminami traktoriai, kurie naudoja biometaną kaip degalus. Tai jau dabarties technologija, kuri jau palyginti greitai pradės plisti. Azoto trąšų vartojimo mažinimas yra būtinas, jį sumažinti galima darant taip vadinamus „sumaniuosius tręšimus“. Yra sprendimai, kaip naudoti bearimines technologijos: neariant gilios vagos galima sutaupyti didelius energijos kiekius arimams.

Ir galiausiai dar vienas svarbus aspektas - baltymų gamybą perkelti iš gyvulininkystės į inovatyvesnes sritis. Visi žinome, kad augalinių baltymų gamyba pasaulyje įgauna pagreitį, baltymus įvairiai kombinuojant ir sukuriant tokius mėsos pakaitalus, kurių galutinis vartotojas gali net neatskirti. Mažinti CO2 pėdsaką mažinant gyvulininkystės apimtis - labai svarbus aspektas visai Europai ir Lietuvai.

Akivaizdu, kad inovacijos ir jų skatinimas yra labai svarbūs pereinant prie tvarios ekonomikos. Kokioje situacijoje yra Lietuva, ar turime potencialo savo ekonomiką transformuoti inovacijomis?

Inovacijų poreikis yra tikrai didelis - pirmiausiai energetikoje. Vėjas ir saulė tapo jau komercinėmis technologijomis, kurioms nereikia jokių subsidijų, tiesiog reikia netrukdyti vystytis. Tačiau vystantis šioms technologijoms, atsiranda balansavimo problema - kai saulė ir vėjas negamina energijos, būtina tą energiją kažkur sukaupti.

Dekarbonizacijai šioje srityje būtinos didelės inovacijos, kad sukurtume tokias pat efektyvias ne tik energijos generavimo, bet ir kaupimo technologijas. Šiandien joks akumuliatorius neišlaikys ilgų laikotarpių- 2-3 savaičių, kuomet nebūna vėjo ir saulės. Tuomet reikalingos ilgalaikio kaupimo technologijos. Čia gali padėti žaliasis vandenilis, visi žvilgsniai krypsta jo kryptimi. Kol kas vandenilio technologijos yra labai brangios ir tai suprasdama Europa joms jau numato dideles investicijas ir paramą jų vystymui.

Dar viena inovacijoms imli sritis - energijos valdymo programinių sprendimų kūrimas. Tiek buityje, tiek pramonėje būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą, naudoti elektrą nesukuriant pikinių periodų, kuomet jos kaina dėl didelio poreikio rinkoje labai išauga. Šioje srityje reikia inovatyvių sprendimų bet kuriame lygmenyje - nuo buitinės skalbyklės iki išmanaus nacionalinių elektros tinklų valdymo.

Smagu, kad šiose srityse ir Lietuvoje jau yra investuojančių bei kuriančių verslų. Kol kas nesame inovacijų lyderiai ES, o tikrai galėtume. Žinant mūsų žmonių išsiliavimą ir kūrybiškumą. Ateityje lyderiaus ne tos valstybės, kurios turi daug išteklių, o tos, kurios kuria ateities technologijas. Jos turės tvirčiausias ekonomikas, o jų gyventojai bus turtingi ir laimingi. Tai svarbiausias klausimas, kurį turime kuo greičiau svarstyti.

Ko palinkėtumėte Lietuvai, kad mūsų ekonomika greičiau transformuotusi į 100% tvarią ekonomiką?

Pirmiausiai reikia patikėti, kad klimato kaitos atžvilgiu neutrali ekonomika yra realybė, o ne tuščia deklaracija. Yra tik principinis klausimas - kaip tai padaryti.

Valstybei palinkėčiau daugiau bendradarbiauti ir tartis su ekspertais, pritraukti kuo daugiau verslo į valstybės sprendimų priėmimą. Verslas kūrybingas, greitas, dinamiškas - jis sprendimus priima greičiau ir efektyviau.

Transformacija link Net-Zero ekonomikos turės būti daroma greitai. Todėl reikia nuolat ieškoti naujų bendradarbiavimo formų ir investicijoms į tvarias sritis kurti kuo mažiau trukdžių ir rizikos faktorių. Linkiu daryti kuo mažiau staigių posūkių, turėti daugiau drąsos kuriant naują reguliacijos schemą, siekti žalinti mokesčius ir nebijoti būti nesuprastam, kas ypač sudėtinga politikams.

Linkiu suvokti, kad žalioji transformacija būtų vykdoma ne vien dėl transformacijos, ne vien tik siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos. Ji pirmiausiai bus naudinga mūsų valstybės ateičiai. Ilgalaikėje perspektyvoje iš to išloš visi - ir tie, kas šiandien moka taršos mokesčius, ir vartotojas, ir visa valstybė. Būtina nuolat apie tai kalbėti ir edukuoti.

Linkiu remti inovacijas į švariąsias technologijas, nes nuo to absoliučiai priklauso mūsų valstybės ateitis. Technologijas ne vien tik diegti, bet ir kurti. Tikrai tikiu, kad 2050 m. pasieksime 100% tvarią ekonomiką. Permainos vyksta eksponentiškai - pokyčiai iš pradžių visada lėti, bet technologijoms pingant pasiekiama ta riba, kai pokyčiai įgyja pagreitį ir tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, staiga virsta realybe.

Linkiu visiems patikėti, kad mes galime.